Remis hardware

Pirmas dalykas, kurį
reikia žinoti, yra formulė pagal kurią apskaičiuojamas procesoriaus
visas taktinis dažnis. [FSB] * [daugiklis] = [visas dažnis] Taigi, jei
mūsų procesorius yra AMD Athlon XP 2500+ 1826 MHz, o FSB yra 166 MHz:
166 * [daugiklis] = 1826 daugiklis lygus 11 (apsiskaičiuojame pagal
formulę [visas dažnis] / [FSB]).

Kas tas FSB? Tai dydis,
matuojamas megahercais (MHz). Jis nurodo, kokiu greičiu sistemos
komponentai “bendrauja”, arba dalinasi duomenimis tarpusavyje. Kuo
daugiau MHz, tuo greičiau. Visa sistema negali dirbti, tarkim 1826MHz
greičiu, todėl ir yra naudojamas daugiklis.

Kaip sužinoti FSB?
Šį rodiklį gali parodyti daugelis programų. CPUZ tam puikiausiai tinka.
Everest Home Edition tai gali taip pat, bet jis suteikia daug daugiau
papildomų duomenų apie likusias sitemos dalis, nors CPUZ pateiks
daugiau duomenų apie patį procesorių ir RAM atmintinę. Rekomenduočiau
turėti abi programas. FSB dar gali būti vadinama External frequency ir
kitais pavadinimais, bet šitie populiariausi.

Pats procesorius
yra spartinamas paprastai. Tereikia žinoti keletą paprastų dalykų. Kai
nusiperkame kompiuterį/procesorių, jis veikia nominaliais taktiniais
dažniais, t.y. tokiais, kokiais įrenginys ir turėtų dirbti, bet
dažniausiai, jie gali veikti ir greičiau. Kiek greičiau? Tuoj viską
išsiaiškinsime. Pavyzdžiu imsime mano procesorių. Taigi, jei norime,
kad jis veiktų greičiau, tarkime ne 1826 MHz, o 2000MHz tada mums
reikės didinti arba FSB, arba daugiklį arba abu kartu (juk logiška, ar
ne?). Šį kartą aš didinsiu tik FSB. Jei norime 2000MHz, tada FSB turi
būti (2000 / 11 = ~182) 182. Jei aš pakeisčiau parametrus taip kaip
apskaičiavome, procesorius priverstinai turėtų dirbti apytiksliai
2000MHz greičiu. Prisiminkite: ne visi procesoriai leidžia didinti
daugiklį. Jis kartais būna užblokuotas, vadinasi vienintelis kelias
spartinti, yra FSB kėlimas.

Kaip pakeisti parametrus (FSB,
Daugiklį)? Tai galime padaryti dviem būdais: su specialiomis
programomis, arba BIOS'e. Į Biosą patenkama spaudinėjant delete
mygtuką, dar prieš tai, kol pradeda krautis mūsų Operacinė Sistema (OS,
pvz Linux, Windows ir t.t.). Aš renkuosi visada antrąjį variantą, dėl
patogumo ir daugelio kitų veiksnių, kurių čia neminėsiu dėl vietos
stokos. Patekus, kur mes ir norime, turėtume matyti mėlyną
(dažniausiai) foną, ir kelis meniu punktus. Naujokam visada yra
sunkiausia surasti tą vietą, kur yra didinamas taktinis dažnis. Tiesiog
ieškokite tokių žodžių: FSB, External frequency, multiplier, clock rate
ar pan. Ten turėtų būti pasirinkimas didinti FSB ar multiplier
(daugiklį). Prieš tai suskaičiavę kiek ir ką mes didinsime, pasirenkame
norimus parametrus ir spaudžiame F10 (dažniausiai po to reikia
spustelti Y. Tai reiškia patvirtinimą). Jei sistema neužsikrauna
(persistengėme, ir per daug uždidinome daugiklį ar FSB), tuomet turime
viską išjungti, atidaryti dėžę ir surasti motininėje plokštėje CMOS
reset jumper. Tai yra tokie trys kontaktai atsišovę į viršų ir ant
dviejų iš jų uždėtas jumperis, toks špikis. Nuėmę jumperį ir sujungę
kitus du iš trijų kontaktų palaukiame 3 sekundes ir uždedame jumperį
atgal į pradinę padėtį. Įjungiame kompą, ir einame į BIOS'ą.
Pasirenkame Load optimized defaults ir perstatome parametrus, kokių mum
reikia. Jei turbiname pirmą kartą, ir nesigaudom tame biose, tada
daugiau nieko ten nenustatinėkite. Tiesiog turbinimo skiltyje
pasirinkite ne tokias dideles FSB ar daugiklio reikšmes. Kartais,
neužsikrovus kompiuteriui, sistema pati grąžina visas reikšmes atgal ir
į dėžę lysti nebereikia. Tai priklauso nuo motininės plokštės, bet tai
neatleidžia nuo pareigos padaryti Load optimized defaults.

Kas tas nestabilumas?

Kai procesorius dirba nominaliu taktiniu dažniu, jis visuomet yra
stabilus, t.y. funkcionuoja be klaidų. Nestabilumas atsiranda tuomet,
kai procesorius yra turbinamas (didinamas dažnis). Jei užturbinsime
nedaug (5%), cpu išliks stabilus. Bet einant toliau nei 20%,
dažniausiai stabilumas prapuola.

Kuo pasireiškia nestabilumas?

1. Sistema iš viso atsisako užsikrauti (jau aptarėme variantą, ką šiuo
atveju reikia daryti). 2. Pradedame gauti keistus pranešimus apie
klaidas, “mėlynus ekranus”, prasideda užstrigimai. 3. Kartais
nestabilumas būna nepastebimas normaliu darbo režimu, bet jį galima
aptikti su spec. programomis. Viena iš jų būtų Prime95. Ji leidžia
kompiuterio testą bei tikrina procesoriaus darbą ir praneša, jei
atranda klaidą. Esant nestabiliam procesoriui, klaida grąžinama pe
pirmąsias 5 minutes, nors kai kurie turbintojai leidžia programą per
naktį, kad įsitikinti tikru stabilumu. Rekomenduoju visada stabilumą
patikrinti su šia programa. (Paleidus programą, pasirenkame meniu
punktą Options>Torture test… ir ok)

Ką daryti, kad kompiuteris vėl taptų stabilus?

Paprasta: arba sumažinti taiktinį dažnį, arba padidinti elektros srovės
įtampą, tekančią į procesorių. Tokia įtampa vadinama VCore ir matuojama
Voltais (V). Dėmesio: įtampos kėlimas gali nepataisomai sugadinti
įrenginį. Daugelis sako, kad saugu yra didinti VCore iki 10% nuo
pradinės reikšmės. Taigi, jei CPU pasidarė nestabilus, o dažnio mes
norime maximalaus, tada didiname įtampą. Didiname po labai mažai, per
patį mažiausią žingsnį, kokį tik galima. Nepamirškite apskaičiuoti,
kiek yra saugu kelti įtampą. VCore parametrą galite rasti tame pačiame
BIOS'e. Ieškokite VCore reikšmės. Sutrumpinimui, procedūra tokia:
didiname dažnį, tikriname ar stabilu, jei taip, tada didiname toliau,
jei ne, didiname VCore.

Dabar teks susipažinti su dar vienu
turbinimo priešu: temperatūra. Ją gali patikrinti Everest programa ties
sensors skiltimi. Mums reikalinga CPU temp. Ji niekada ir jokiais
atvejais neturi viršyti 60 laipsnių. Kai tikriname ar procesorius
stabilus (su Prime95), visada tikriname ir maximalią temperatūrą. Po 10
minučių Prime95 veikimo, mes matysime beveik didžiausią procesoriaus
temp ties tuo taktiniu dažniu ir VCore įtampa. Atminkite: 1. Jei didėja
taktinis dažnis, vadinasi didėja ir temp. 2. Jei didėja Vcore, vadinasi
didėja ir temp. Taigi. Vos tik padidinate ką nors, visada patikrinkite
maksimalią sukuriamą procesoriaus temperatūrą (turi būti ne daugiau
60). Jei viršyja leistiną ribą, tada turėsite mažinti taktinį dažnį.
Čia ir yra mūsų spartinimo riba. Temeratūrą gali sumažinti tik
šaltesnis oras arba geresnė aušinimo sistema. Ir dar: kuo šaltesnė
temp, tuo stabilesnis CPU. T.y. prie tų pačių parametrų, procesorius
šaldomas 0C oru bus stabilesnis nei 20C oru.

Taigi, tai dar ne
viskas. Kai keliame FSB, taip pat didėja ir RAM dažnis. Taigi, prieš
turbinimą, reikėtų padidinti FSB/RAM daliklį (Jei FSB yra 200, o RAMai
veikia ant 100, tada 200/100=2, daliklis yra 2/1), tam, kad ramai
veiktų lėčiau ir mes galėtume laisvai turbinti procesorių iki jo ribos,
nes ramų ribos yra daug žemesnės nei procesorių. Kai pasiekiame
maximalią CPU ribą, mažiname RAM daliklį, kol ramai taip pat pasiekia
maximalią ribą (dažniausiai pradinę, nes jie mažai tesiturbina).
Daliklis randamas taip pat BIOS'e, dažniausiai šalia FSB. Jis žymimas
%, pvz 100% 120% 83%, arba trupmena: 5/6 4/3 ir t.t. Į ramų temperatūrą
kreipti dėmesio nereikia, nes jų net aušinti nereikia. Tik
nepamirškite: bendra sistema veiks greičiau, kai ramai veiks fsb
greičiu, t.y. kai daliklis lygus 1. Jei jūsų FSB yra 166MHz, geriau
ramų nespartinkime. Nekelkime jų iki 200MHz. Tai tik pablogins bendrą
greitį. Daliklį naudokite tik tada, kai FSB yra didesnis už ramų
palaikomą greitį. Pvz: jei FSB yra 250. Tada reikėtų daliklio 5/4, kad
ramai veiktų 200MHz greičiu, nes 250MHz paprastai atminčiai yra per
daug ir sistema taps nestabili (dažniausiai išvis atsisakys
užsikrauti).

P.S. Visą šią informaciją Jūs naudojate savo nuožiūra ir aš nesu atsakingas už jokią žalą, kurią jūs galite sau padaryti

“ClipBook” - saugo informaciją, gaunamą įvykdžius “Cut” arba “Copy” komandas, dalijimuisi tarp kompiuterių.

“Computer Browser” - ši programa atsakinga už tinkle esančių
kompiuterių sąrašo rodymą. Ji visiškai nereikalinga, jei jūsų
kompiuteris nesujungtas su kitais.

“DHCP client” - Atsakingas už automatinį IP adresų paskirstymą. Jei nėra tinklo (ar interneto) galima atjungti.

“Distributing Link Tracking Client” - prižiūri sąsajas tarp NTFS failų
kompiuteryje arba tarp kelių kompiuterių tinkle. Galima atjungti jei
dirbate su FAT sistema.

“Event Log” - Veda sisteminių ir programinių įvykių žurnalą. Jei nereikia galima atjungti.

“Error Reporting Service” - įvykus “Windows XP” klaidai, šis “servisas”
sukuria pranešimą apie šia klaidą ir išsiunčia jį kompanijai
“Microsoft”. Išjungus šią paslaugą reikėtų dar išjungti ir klaidų
prenešimo funkciją. Sputelkite “Start” ir po to valdymo skydelio
paveiksliuką su užrašu “Control Panel” (esant tam tikriems nustatymams,
“Settings” ir “Control Panel”). Atsidaro valdymo skydelio langas
“Control Panel”. Jeigu matome užrašą “Switch to Category View”,
spaudžiame jį. Spustelime “Perfomance and Maintenance” ir paveiksliuką
su užrašu “System”. Pasirodo langas, kuriame pasirenkame skyrių
“Advanced” ir kairiu pelės klavišu spaudžiame mygtuką “Error
Reporting”. Lange “Error Reporting” pažymime eilutę “Disabled error
reporting”. Kituose dviejuose languose spaudžiame “Ok”.

“Fast User Switching” - greitas persijungimas tarp vartotojų – atjungti jei dirbate tik su vienu vartotoju prie kompiuterio.

“Help and Support” - pagalba ir palaikymas. Galima pastatyti į “Manual”, o patyrę gali visai atjungti šį “servisą”.

“Indexing Service” - šis “servisas” pagreitina failų ir aplankų paiešką
kompiuteryje. Tačiau jo veikimas ganėtinai sulėtina kompiuterį.

“IMAPI CD-Burning COM” - jei neįrašinėjate diskų su savo “CD-ROM”.

“IPSEC Services” - valdo IP saugumo nuostatas. Naudojama specifiniuose tinkluose. Jei nesate tinkle galima atjungti.

“Machine Debug Manager” - šis servisas skirtas tik programuotojams. Jei neprogramuojate, galite išjungti.

“Messenger” - perduoda pranešimus į tinklo kompiuterius (”Net send”
pagrindu). Atjungti jei nesate tinkle. išjungę šį “servisą” ne tik
atlaisvinsite atmintį, bet ir užkirsite kelią reklaminėms “šiukšlėms”.

“Net Logon” - šis “servisas” visiškai nereikalingas namų vartotojui, kurio kompiuteris nėra sujungtas su kitais.

“Network Connections” - atsakingas už visus tinklinius susijungimus
(”Network and Dial-Up Connections”). Jei nėra tinklo (ar interneto) jis
nereikalingas.

“Portable Media Serial Number” - nuskaito prie kompiuterio prijungto garso grotuvo numerį. Jei neturite grotuvo - atjunkite.

“Print Spooler” - jei nespausdinate - atjunkite.

“Protected Storage” - apsaugo duomenis ir vartotojo raktus, draudžia
neautorizuotą priėjimą. Jei nėra tinklo (ar interneto) ir apsauga mažai
rūpi, galima atjungti.

“Remote Registry” - leidžia nuotoliniu
būdu keisti registrą. Išjunkite šį “servisą”, kad piktavaliai negalėtų
internetu pakeisti jūsų registro.

“Routing and Remote Access” - jei nesidalinate internetu ir nesate tinkle - atjunkite.

“Secondary Logon” - suteikia galimybę paleisti programas kito vartotojo
vardu. Tarkim paprastas vartotojas programą gali paleisti
administratoriaus vardu, vadinasi, ir jo teisėmis (jei žino
slaptažodį). Galima išjungti, jei nesinaudojate šia galimybe.

“Server” - jei neprijungtas prie tinklo galima atjungti.

“Smart Card ir Smart Card Helper” - kortelių skaitymo sistema. Jei neturite tokios - atjunkite.

“System Event Notification” - veda sisteminių įvykių žurnalą. Jei viskas veikia galima atjungti.

“SSDP Discovery service” - pajungiami automatiniai įrenginiai į tinklą palaikantys UPnP. Kol kas tai retenybė.

“TCP/IP NetBIOS Helper Service” - “TCP/IP” tinklams suteikia
suderinamumą su “NetBIOS”. Galima atjungti, jei tinkle nenaudojamas
“NetBIOS” protokolas.

“Telephony” - dirba su modemu. Jei jo neturite, galite atjungti.

“Themes” - šį “servisą” išjungiame, jei nenorime, kad “Windows XP” atrodytų naujoviškai.

“Telnet” - naudojamas susijungimui per “Telnet” protokolą. Jei nesinaudojate galima atjungti.

“Terminal Services” - skirtas nuotoliniu būdu valdyti kompiuterį. Taip
pat šis servisas naudojamas kai prie vieno kompiuterio dirba keli
vartotojai (”Switch User”). Jei to nereikia galima atjungti.

“Uninterruptible power supply” - naudojamas valdyti nepertraukiamą maitinimo šaltinį (UPS). Jei jo nėra galima atjungti.

“Windows Time” - patikslina kompiuterio laikrodį pagal specialų
interneto serverį. Jei jūs pastoviai neprijungti prie interneto –
išjunkite.

“Wireless Zero Configuration” - automatiškai
sukonfigūruoja bevielio ryšio 802.11, 803.11 ir 803.11b adapterius.
Galima išjungti, jei nenaudojate tokių įrenginių.

Pirminis kompiuterio
testavimas (POST)

Biosas pradiniu krovimosi metu patikrina visus įrenginius ir esant
klaidoms išveda garsinį signalą arba pranešimą ekrane. Iš viso naudojama 16 testų. Kiekvieno testų rezultatai
yra užrašomi į specialų Bios registrą, kurio adresas 80h. Skaitant šio registro duomenis galima sužinoti neveikiantį
įrenginį (Post card). Tai išplėtimo plokštė, kuri isistato į ISA arba PCI lizdą , šiem biosams: Award,
AMI, Phoenix.
Ši plokštė leidžiatuoti sistema be procesoriaus.

Testų POST sąrašas:

1)     
Tikrinami CPU registrai.

2)     
Tikrinama Bios kontrolinė suma.

3)     
Tikrinamas sisteminis taimeris
(laikrodis)

                                                           
Pastaba: Po šių  trijų testų gedimai pranešami garsu

4)     
Tikrinami DMA (Direct Memory Access) kontroleriai – valdymo įrenginiai.

5)     
Tikrinama atminties
regeneracija

6)     
Tikrinami arba testuojami 64kb Operatyvios atminties.

7)     
Užkraunamas stekas ir
pertraukimo adresai,kai jau patikrinti 64kb.

8)     
Testuojama vaizdo sistema ir
ekrane atsiranda video Bios
pranešimas. Naujo tipo plokštėse įjungiamas klaidų pranešimas balsu, bet
dažniausiai tai vyksta kinų kalba.

9)     
Testuojama visa operatyvinė
atmintis (RAM).

10) 
Klaviatūros testavimas.

11) 
Testuojamas CMOS atmintis ir laikrodis,kuris rodo
valandas ekrano kamputyje.

12) 
Užkraunami COM ir LPT portai.

13) 
Testuojamas lanksčių diskų
kontroleris (FDD)

14) 
Testuojamas HDD (kietų diskų) kontroleris IDE.

15) 
Tikrinama papildoma Bios
atmintis (Servisai).

16) 
Kraunama OS (operacinė sistema).

Meniu punktai:  Standard CMOS Setup              CMOS  standartinių  parametrų nustatymas
                         Advanced CMOS Setup           Didesnio  kiekio  CMOS  parametrų nustatymas
                         Advanced Chipset Setup         Sisteminės  plokštės  aparatūros savybių valdymas
                         Power Management                Energijos  taupymo  režimų valdymas
                         PCI/PnP Setup Plug and Play   Resursų  paskirstymo konfigūravimas
                         Peripherial Setup                    Sisteminės  plokštės  periferijos (prievadų, disketinių kaupiklių ir
                                                                     t.t. valdikliai) konfigūravimas 
                         Change Password                   Slaptažodžio įvedimas
                         Optimal                                 Optimalių parametrų nustatymas
                         Auto Configuration with
                         BIOS Defaults, Load Bios
                         default.                                 Normaliai minimalių parametrų nustatymas
                         HDD auto detect                     Automatinis HDD parametrų nustatymas. Veikia, jei Standart
                                                                    CS HDD lentelėje nustatyta Auto
                         Low Level Format                   Žemo lygio HDD formatavimas (nepatartina naudoti)

o  Full on Mode (pilnas galios režimas);
o  Doze  Mode  (aktyvumo  sumažinimas  80-čia  procentų  –  pagrindinio  procesoriaus  darbo
dažnis sumažintas vidutiniškai);
o  Standby Mode (aktyvumo sumažinimas 90% – pagrindinio procesoriaus dažnis sumažintas
iki minimumo);
o  Suspend  Mode  (aktyvumo  sumažinimas  99%,  pagrindinis  procesorius  neveikia  ir
pertrauktys nevykdomos). 
Power Management meniu  punktas  leidžia  nustatyti monitoriaus,  pagrindinio  procesoriaus  ir
diskinio  kaupiklio  energijos  taupymo  režimus  bei  sąlygas,  prie  kurių  tie  režimai  turi  įsijungti  ir
išsijungti.
PCI  / PnP Setup meniu punktas duoda galimybę paskirstyti pertraukčių  linijas  tarp PnP  (Plug
and  Play)  sistemos  ir  PCI  bei  ISA magistralių.  Taip  pat  šis BIOS meniu  punktas  leidžia  paskirstyti
DMA (Direct Memory Access) kanalus.
Peripherial  setup  meniu  punktas  skirtas,  sisteminėje  plokštėje  esančių,  išorinių  įrenginių
valdiklių konfigūravimui. Tokiais  įrenginiais gali būti disketinių kaupiklių, prievadų  ir kitų  įrenginių
valdikliai.  Pavyzdžiui,  taikant  šį meniu  punktą  galima  uždrausti  arba  leisti  dirbti  pirmam  ir  antram
COM  prievadams  bei LPT  –  prievadui,  esantiems  sisteminėje  plokštėje. Šiuo meniu  punktu  taip  pat
galima išstatyti LPT prievado darbo režimą.
Reikia pabrėžti, kad pateiktą šiame aprašyme BIOS Setup meniu galima laikyti tipiniu ir plačiai
paplitusiu  šiuo metu,  tačiau  dėl  didelės  BIOS  įvairovės  ir  nuolatinio  vystymosi, meniu  pagrindinių
punktų pavadinimai ir turinys konkrečiais atvejais gali skirtis nuo pateiktų.

Taigi, šiam kartui tiek apie BIOS

Pagrindiniai nešiklių (HDD) gedimai

 Trumpa gedimų diagnostikos lentelė:

Šiame sąraše neišvardyti visi
galimi gedimai, o tik labiausiai paplitę atvejai. Be to, būna ir
kombinuotų gedimų, pvz., mikroprogramos lūžis dėl
elektronikos gedimo, arba galvučių brokas.

Tikslią diagnostiką gali atlikti tik
patyręs specialistas, naudodamas specialią įrangą bei
programas. Taigi jei ruošiatės pasinaudoti HDD remonto ir
duomenų atkūrimo specialisto paslaugomis, pabandykite tik
įsiklausyti į nešiklio darbą įjungus maitinimą.
Bet kokių gedimus šalinančių programų savarankiškai
leisti nerekomenduojame – tai tik pablogins situaciją ir padidins
atkūrimo darbų kainą.  Taip
pat nerekomenduojama laikyti nešiklius, kurie skleidžia nenormalius
garsus. Tai tokie garsai: švilpimas, spragsėjimai, staugimas ir pan.
Jie įtartini. Pakanka vieno įjungimo kelioms sekundėms, kad
įsitikintume HDD gedimu.  BMG ir
apribotuvų tarpusavio smūgiai sukelia galvučių pakabų
vibraciją, o ateityje ir galvučių paviršių
gedimą. Variklio guolių gedimas (staugimas ir ūžimas) taip
pat sukelia vibraciją ir turi analogiškų pasekmių.

Ir vis dėlto, ne tokie ir labai laikini yra diskai, kuomet būna
prižiūrimi. NIST (National Institute of Standards and Technology)
teigia, jog tinkamai prižiūrint ir laikant CD bei DVD diskus, jų
tarnavimo laikas gali tęstis 30 metų ar gal net daugiau. Deja,
praktiniai eksperimentai ilgoki, o jei kas jį atlieka iš tiesų rimtai,
ko gero, kad dar teks palaukti, kol mus pasieks pirmieji rezultatai.
Vis dėlto, abejotina, jog net ir tinkamai prižiūrint kai kuriuos
diskus, jie tiek temps, tad visuomet pagalvokite, prieš pirkdami
prastos kokybės diskus, ką su jais darysite.

O štai ir diskų priežiūros rekomendacijos:

Ką daryti

1. Laikyti diskus už šoninių sienelių arba už centro skylutės.
2. Naudoti ne tirpikliu paremtą flomasterį, markerį diskų žymėjimui ant etiketinės disko pusės.
3. Neleisti kauptis purvams ar kitiems nešvarumams ant disko.
4. Laikyti diskus vertikaliai (kaip knygas) plastikinėse dėžutėse, specialiai skirtose CD ir DVD laikmenoms.
5. Po naudojimo, diską tuojau pat įdėti į jam skirtą dėžutę.
6. Diskus laikyti dėžutėse (ar pakuotėse), kad aplinkos veiksnius sumažinti iki minimumo.
7. Atidaryti įrašomo disko pakuotę tik tuomet, kada ruošiatės į tą diską ką nors iš tikrųjų įrašyti.
8. Diskus laikyti vėsioje, sausoje, tamsioje patalpoje, kur oras yra švarus.
9. Nuvalyti
   purvą, įvairius nešvarumus, pirštų antspaudus, dėmes bei skystį,
   nušluostant švariu medvilniniu audiniu tiesia linija (tiesiais
   pavieniais brūkštelėjimais) nuo disko vidurio iki šoninių disko kraštų.
10. Naudoti
    CD/DVD dezinfekavimo priemones (detergentus), izopropilo alkoholį ar
    metilo spiritą (metanolį), norint nuvalyti sunkiai įveikiamą purvą ar
    kitą medžiagą.
11. Patikrinti disko paviršių, prieš įrašinėdami.

Ko nedaryti

1. Liesti disko paviršių.
2. Lenkti diską.
3. Naudoti lipnias etiketes diskų žymėjimui.
4. Ilgai laikyti diskų horizontalia (gulsčia) padėtimi.
5. Laikyti diskus dideliame karštyje ar drėgmėje.
6. Laikyti diskus stipriai svyruojančioje temperatūroje ar drėgmėje.
7. Laikyti diskus saulės šviesoje ar prieš kitus ultravioletinių spindulių šaltinius.
8. Rašyti ar žymėti ką nors ant disko duomenų paviršiaus (kur lazeris nuskaito ar įrašo duomenis).
9. Valyti disko paviršių sukamaisiais judesiais.

NIST taip pat rekomenduoja CD ir DVD diskus laikyti santykiniame
drėgnyje tarp 20% ir 50% (RH) bei temperatūroje nuo 4°C iki 20°C.